Modulis 2. Šilumos Siurblių Rinka
9 vasario, 2026
Šiame modulyje nagrinėjamas elektra varomų šilumos siurblių veikimas, daugiausia dėmesio skiriant termodinaminiam ciklui, šaltnešių savybėms ir pagrindinių šaldymo kontūro komponentų funkcijoms. Tikslas – suprasti, kaip šilumos siurbliai žemos temperatūros šiluminę energiją paverčia naudinga šildymui ar vėsinimui, taip pat kaip projektavimo sprendimai daro įtaką efektyvumui, patikimumui ir eksploatavimo riboms.
1–3 užsiemimuose nagrinėjami pagrindiniai principai:
1 Užsiėmimas skirtas pagrindams. Joje šilumos siurblys pristatomas kaip termodinaminis įrenginys, veikiantis pagal garų suspaudimo ciklą, aptariamas šaltnešio virsmas vykstant garavimui, suspaudimui, kondensacijai ir plėtimuisi. Taip pat pristatomi fizikiniai principai (temperatūros padidinimas, slėgio ir temperatūros priklausomybė prisotinimo būsenoje bei temperatūros tarp šilumos šaltinio ir vartotojo skirtumo įtaka sistemos efektyvumui) ir apibrėžiamos trys tarpusavyje susijusios posistemės: šilumos šaltinis, šaldymo kontūras ir šilumos paskirstymo sistema.
2 Užsiėmimas skirtas gilintis į termodinaminius procesus, nuosekliai nagrinėjant garų suspaudimo ciklą. Išskiriami teoriniai ir realūs procesai, aiškinamos komponentų funkcijos jų veikimo aplinkoje bei analizuojami negrįžtamumai, atsirandantys dėl neidealaus suspaudimo, temperatūrų skirtumai šilumokaičiuose ir slėgio nuostoliai.
3 Užsiėmimas skirtas šaltnešiams kaip darbinėms medžiagoms. Aiškinamas jų vaidmuo sugeriant ir atiduodant šilumą, aptariami pagrindiniai parinkimo kriterijai (termodinaminės savybės, saugos klasė, poveikis aplinkai ir suderinamumas su medžiagomis) bei apžvelgiamos klasifikavimo sistemos ir dabartiniai reguliaciniai reikalavimai, skatinantys pereiti prie mažo GWP šaltnešių..
4–8 užsiėmimuose nagrinėjami ciklą sudarantys komponentai:
4 Užsiėmimas skirtas kompresoriams – pagrindiniams varikliams, sukuriantiems slėgiokytį, būtina fazių kitimui. Aptariami skirtingi kompresorių tipai, jų veikimo principai ir pritaikymas įvairios galios sistemose. Analizuojamas realus suspaudimo procesas, tepalų reikalavimai, šaltnešio ir alyvos suderinamumas bei kintamo greičio technologijos, leidžiančios reguliuoti galią, mažinti cikliškumą ir didinti sezoninį efektyvumą..
5 Užsiėmimas skirtas išoriniams šilumokaičiams (garintuvams ir kondensatoriams) – sąsajoms, kuriose šiluma yra absorbuojama ir atiduodama. Aptariami fazinių virsmų procesai, šilumos perdavimo paviršiai ir projektavimo aspektai, susiję su radiatorių geometrija, medžiagomis bei aplinkos sąlygomis. Ypatingas dėmesys skiriamas šerkšno susidarymui ant garintuvų, atitirpinimo strategijoms ir šilumokaičių dydžio įtakai sistemos stabilumui bei sezoniniam efektyvumui.
5 Užsiėmimas skirtas plėtimosi įrenginiams, kurie reguliuoja šaltnešio masės srautą ir sukuria slėgio diferencialą. Lyginami kapiliariniai vamzdeliai, termostatiniai plėtimosi vožtuvai, automatiniai vožtuvai ir elektroniniai plėtimosi vožtuvai, akcentuojant valdymo strategijas, perkaitinimo kontrolę bei elektroninio reguliavimo privalumus inverterinėse sistemose. Taip pat nagrinėjamas vožtuvų ryšys su apkrovos kaita, garintuvo slėgio dinamika ir sistemos apsauga.
7 Užsiėmimas skirtas papildomiems šaldymo kontūro komponentams, įskaitant keturių eigų reversinius vožtuvus, elektromagnetinius ir atbulinius vožtuvus, filtrus-džiovintuvus, stebėjimo stiklus, skysčio kaupiklius ir alyvos separatorių. Aptariamos jų funkcijos keičiant darbo režimus, nukreipiant šaltnešio srautą, šalinant drėgmę ir teršalus bei valdant darbinį skystį, taip pat analizuojama, kaip vidiniai nuotėkiai, slėgio nuostoliai ar netinkamas parinkimas veikia COP, kompresoriaus patikimumą ir sistemos reakciją.
7 Užsiėmimas užbaigia modulį, pristatydama pagalbinius komponentus, užtikrinančius hidraulinį stabilumą, oro srauto valdymą ir eksploatacinį saugumą. Aptariami ventiliatoriai, cirkuliaciniai siurbliai, srauto jungikliai, slėgio ir užšalimo apsaugos įtaisai, išplėtimo indai ir buferinės talpos.
